- viensiūlis
- 2 viensiū̃lis, -ė adj. (2) DŽ1 1. kuris iš nesuktų siūlų: Nusimezgiau švederį viensiū̃lį: niekai, plonas, šaltas i ištįso į visas puses Jrb. Viensiū̃lis audeklas išeita par dvi nyti Jdr. 2. Ser, DŽ1 kuris su viena siūle: Viensiū̃lė staltiesė (nesusiūta per vidurį, vienapalė) Ėr. 3. kuris su viena siūlo atšaka: Viensiū̃lė pakaba FzŽ210.
Dictionary of the Lithuanian Language.